trupė liūdi
jaunų, liūdnų bei linkusių emigruoti aktorių būrys išsikėlė prometėjišką tikslą – šviesą žmonėms nešti liūdesio pavidalu. jaunieji aktoriai ieško ribos tarp džiaugsmo ašarų ir isterinio juoko. nepaisant jaunatviškos energijos, jauniesiems aktoriams nestinga sveikos (auto)ironijos, kuri pastebima tiek žaisminguose spektakliuose, tiek spontaniškose improvizacijose. „trupė liūdi“ – tai įrodymas, jog liūdnos perspektyvos dažnai gali tapti kūrybos akstinu. „trupė liūdi“ teigia sužinojusi, jog „esame negražūs. vadinasi, tik jauni ir talentingi. kai suprasime, kad ir tai nieko verta – eisime šunims šėko pjauti.“
trupė liūdi
kaip teigia trupės nariai: „turime liūdesio „įkrovą“, susikaupusią per visą mūsų trumpą gyvenimą. vaikystėje mums pasakodavo pasakas apie tai, kaip vištytei gaidelis akis išmušinėdavo, kaip joną čigonai skriaudė, paauglystėje – televizija gąsdindavo, kad „be namų negerai“... liūdesys užkoduotas mūsų pasąmonėje. “
liūdesys užkoduotas ir grupės “Liūdni slibinai” pasąmonėje. aktorių kolektyvas „trupė liūdi“ ir muzikinė „grupė“ „Liūdni Slibinai“ turi tiesioginių sąsajų: viskas yra jaunatviškai maksimalistinio plano dalis. kiek anksčiau liūdesio sėklą sėti buvo paskirti trys dainingiausi trupės nariai, suformavę „grupę“ „Liūdni slibinai“. kadangi kovojimui prieš puotą maro metu trijų asmenų yra kiek per maža, buvo įkurta „trupė liūdi“, kuri liūdesį skleis aktorinių priemonių pagalba. tuo apsiribota nebus. yra tikimybė, jog ateityje atsiras knyga „lengvas būdas mesti džiaugtis“, bus įsteigta krepšinio mokyklą liūdniems vaikams, įsikurs partija „liūdnos pažiūros“...
aktoriai dalyvauja ir kitų teatrų veikloje – benradarbiauja su „keistuolių teatru“ ir „atviru ratu“, vaidina „domino“ teatro pastatymuose, pasirodo įvairiuose miuzikluose bei televizijos serialuose ir televizijos laidose, dirba radijuje.
saulius bareikis apie „trupę liūdi“: tai aktorių kurso dalis, branduolys, <...> kurio niekas iš šalies neformavo. jie savo aktyvumu, savo potencija labai natūraliai išsirutuliojo į tokią sudėtį ir idėją. būtų gerai, kad jie vėliau neišbyrėtų ir visas kursas ar tie norintys ir galintys suformuotų ilgalaikę „trupę liūdi“.
vladas bagdonas apie „trupę liūdi“: amžiną atilsį vytautas kernagis dalyvavo renkant šį kursą ir jo indėlis čia taip pat matyti. jie laikosi drauge, laikosi vienas už kito, jie jau yra įdomūs ir turi savo publikos, savo fanų. jiems teatrinis kelias jau nėra akmeninis, kur galima nusitrankyti ir krumplius, ir kelius, ir galvas. jų pozicija teatrinės kūrybos ir gyvenimo atžvilgiu yra labai pozityvi, labai teisinga ir nerasi joje didelių krislų liūdesiui. gyvenimas nėra lengvas, bet jie ir į tai žiūri jaunatviškai šviesia akimi.
cezaris graužinis apie „trupę liūdi“: jų motyvacija atėjo natūraliai. iš poreikio užpildyti tuštumą. tada ir motyvacijos kokybė yra visiškai kitokia – labai gera.