trupė liūdi

Jaunų, liūdnų bei linkusių emigruoti aktorių būrys išsikėlė prometėjišką tikslą – šviesą žmonėms nešti liūdesio pavidalu. Jaunieji aktoriai ieško ribos tarp džiaugsmo ašarų ir isterinio juoko. Nepaisant jaunatviškos energijos, jauniesiems aktoriams nestinga sveikos (auto)ironijos, kuri pastebima tiek žaisminguose spektakliuose, tiek spontaniškose improvizacijose. „Trupė liūdi“ – tai įrodymas, jog liūdnos perspektyvos dažnai gali tapti kūrybos akstinu. „Trupė Liūdi“ teigia sužinojusi, jog „esame negražūs. Vadinasi, tik jauni ir talentingi. Kai suprasime, kad ir tai nieko verta – eisime šunims šėko pjauti.“

trupė liūdi

Kaip teigia trupės nariai, „turime liūdesio „įkrovą“, susikaupusią per visą mūsų trumpą gyvenimą. Vaikystėje mums pasakodavo pasakas apie tai, kaip vištytei gaidelis akis išmušinėdavo, kaip Joną čigonai skriaudė, paauglystėje – televizija gąsdindavo, kad „Be namų negerai“... Liūdesys užkoduotas mūsų pasąmonėje <...>. Nuo pirmo kurso buvome ugdomi kaip trupė, bet naujų žmonių joje irgi gali atsirasti, svarbiausia, kad jie būtų atstumti ir niekam nereikalingi. Vienas liūdesy – ne karys. Mes kaip Darius ir Girėnas – mirsime kartu.“  

Aktorių  kolektyvas „Trupė liūdi“ ir muzikinė „grupė“ „Liūdni Slibinai“ turi tiesioginių sąsajų: viskas yra jaunatviškai maksimalistinio plano dalis. Kiek anksčiau liūdesio sėklą sėti buvo paskirti trys dainingiausi trupės nariai, suformavę „grupę“ „Liūdni slibinai“. Kadangi kovojimui prieš puotą maro metu trijų asmenų yra kiek per maža, buvo įkurta „Trupė Liūdi“, kuri liūdesį skleis aktorinių priemonių pagalba. Tuo apsiribota nebus. Yra tikimybė, jog ateityje atsiras knyga „Lengvas būdas mesti džiaugtis“, bus įsteigta krepšinio mokyklą liūdniems vaikams, įsikurs partija „Liūdnos pažiūros“... Taip pat „Trupė Liūdi“ planuoja įkurti teatrą „Liūdesėlis“, kuriame „ne tik vaidinsime liūdnai pagarsėjusias pjeses, bet ir mūsų teatro kasininkė, rūbininkė ir bufetininkė dirbs su ašaromis akyse, o vadybininkė visada sirgs depresija. Manote, jog tai utopija? Mes taip nemanome“

Saulius Bareikis apie „Trupę Liūdi“: tai aktorių kurso dalis, branduolys, <...> kurio niekas iš šalies neformavo. Jie savo aktyvumu, savo potencija labai natūraliai išsirutuliojo į tokią sudėtį ir idėją. Būtų gerai, kad jie vėliau neišbyrėtų ir visas kursas ar tie norintys ir galintys suformuotų ilgalaikę „Trupę liūdi“.